Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt

Norint pašalinti medį, būtina įvertinti medžio būklę, keliamą pavojų ir aplinką, kurioje auga medis. Šiuos dalykus būtiną įsivertinti prieš pradedant darbus, nes nuo to priklausys, kokį šalinimo metodą galima taikyti.

Vertinant medžio būklę arboristas ieško pažeidimų, silpnų vietų ir ženklų, kad su medžiu kažkas yra blogai. Šie dalykai ne visada būna akivaizdūs. Problemos gali slypėti medžio viduje ar šaknyne:

• džiūnančios šakos gali reikšti šaknyno problemas;
• grybai ant kamieno reiškia negyvą medieną;
• skylutės madienoje reiškia kenkėjus;
• ūgliai aplink kamieną reiškia perkrautą ar pažeistą šaknyną;
• ir taip toliau.

Kiekvienas iš šių dalykų gali reikšti nestabilią medžio būseną ir reikalauja padidinto dėmesio darbų metu.

Aplinka, kurioje auga medis, yra ne mažiau svarbi. Medis gali augti šalia tvorų, statinių, laidų ar tiesiog šalia kitų augalų, kuriuos darbų metu būtina saugoti. Vertinant aplinką, yra nustatomi „taikiniai“, kuriems medis kelia pavojų.

Didelę rolę atlieka medžio dydis, polinkis ir – kiek vietos yra darbams vykdyti. Kuo didesnis medis, kuo blogesnė būklė, kuo mažiau vietos, kuo daugiau taikinių – tuo sudėtingesnis bus darbų procesas.

Ką galima daryti ir ko nerekomenduojama daryti patiems

Norėtume pradėti nuo šalinimo metu naudojamų benzino pjūklų. Tai yra ypač pavojingas įrankis, kuris akimirksniu gali sutraumuoti ar net pražudyti. Dėl to yra būtina žinoti, kaip juo naudotis. Apie pjūklo naudojimo ir pjovimo taisykles skaitykite „Medžių pjovimo taisyklės“.

Jeigu turite patirties saugiai naudojant benzino pjūklą, galite šalinti nesudėtingus medžius. Nesudėtingais medžiais pavadintume situaciją, kurioje medis nėra labai didelis; nėra didelių pažeidimų ant kamieno; yra daugiau nei pakankamai vietos paguldyti visą medį; medis palinkęs į tuščios vietos pusę; ir yra visos reikalingos saugos priemonės, kuriomis bus naudojamasi.

Net jei turite kažkiek patirties dirbant su benzininiu pjūklu, nerekomenduotume patiems pjauti medžių, kurie yra:

• dideli ir stori;
• medis turi rimtų pažeidimų ant kamieno;
• vietos visam medžiui paguldyti yra nepakankamai;
• medis palinkes į nenaudingą pusę;
• šalia auga kiti medžiai, kuriuose pjaunamas medis galėtų užstrigti;
• ir neturite saugumo priemonių;
• taip pat, jokiu būdu, patys nepjaukite medžio, kuris reikalauja lipimo į viršų. Griežtai nenaudokite kopėčių. Tai yra neįtikėtinai pavojinga gyvybei. Kiekviena iš šių situacijų kelia ženklų pavojų vykdant darbus.
• Dėl to nerekomenduojame patiems vykdyti darbus, jei šiuos pavojus matote arba nesate įsitikinęs dėl vieno ar kito aspekto. Pasekmės gali būti labai liūdnos.

Kaip nupjauti medį?

Medį reikia nuodugniai apžiūrėti ir įvertinti riziką. Jei situacija atrodo nesudėtingai, galite pereiti prie planavimo ir pasiruošimo.

1. Visų pirma, nustatykite medžio svorio centrą ir polinkį. Visada medį guldykite į ta pusę kur jis linksta.
2. Suradus kryptį, apvalykite augalus aplinkui kamieną, kad jie netrukdytų jums judėti ir dirbti.
3. Pasiruoškite pabėgimo taką. Jis turi būti nukreiptas 45° į priešingą pusę nei kamieno polinkis.
4. Jei pjovimo metų kažkas pradėjo lūžti ar skleisti keistus garsus, nedelsiant meskite pjūklą ir bėkite nuo medžio paruoštu taku.
5. Kai viskas yra paruošta – pradėkite įpjaudami „veidą“ iš polinkio pusės. Įpjova negali būti gilesnė nei 1/3 kamieno storio ir jokiu būdu negali pasiekti kamieno vidurio.
6. Įpjovą pjaukite kruopščiai. Pjovimo linijos turi gražiai sueiti ir nebūti viena už kitą gilesnės. Tai gali paveikti medžio judėjimą, kai bus atliekamas paskutinis pjūvis.
7. Kai „veidukas“ yra paruoštas, truputį įpjaukite šonus prie smailaus „veiduko“ galo. Šios įpjovos neleis vykti plyšimams, kurie gali paveikti medžio judėjimo kryptį.
8. Tuomet laikas atlikti paskutinį pjūvį iš galo. Nustatykite, kurioje vietoje būtų „veiduko“ horizontali linija aplink kamieną ir pjaukite šiek tiek virš šios linijos. Pradėjus pjauti – nesustokite. Įpjovus tik dalį, likusios medienos medis gali elgtis neprognozuojamai.
9. Pjaukite tol, kol medis pradės judėti arba kol pasiliks nedidelė medienos linija tarp paskutinio pjūvio ir „veiduko“. Ši linija vadinama sąvaros mediena, ji turi laikyti medžio kryptį tol, kol jis neatsiguls ant žemės.
10. 1) Jei medis pradėjo judėti ir gultis kol nebaigėte pjauti – nedelsiant pabėkite nuo medžio atsitraukimo taku.  2) Jei įpjovėte iki sąvaros linijos, o medis dar nepradėjo judėti – reikia naudoti „kyliukus“. Tai yra smailūs ir platėjantys trikampiukai, kuriuos įkalame i paskutinio pjūvio liniją. Juos įkalinėjant, jėgos, veikiančios medieną, didės ir medis pradės gultis. Kai tai atsitinka, reikia nedelsiant viską mesti ir atsitraukti paruoštu taku.
11. Kai medis yra ant žemės, jį dar reikia sudoroti. Tai yra – nupjauti šakas nuo kamieno ir susmulkinti kamieną į reikiamus rąstus. Ši darbo dalis yra ne mažiau pavojinga. Dauguma nelaimingų atsitikimų ant žemės atsitinka būtent dorojant medį. Šakos gali būti labai įsitempusios nuo medžio svorio, kitos šakos gali balansuoti medį būtent tokioje padėtyje. Prieš pjaunant šakas, apžiūrėkite, kas bus, kai nupjausite vieną ar kitą šaką. Kamieną pjaukite tik tada, kai visos šakos yra nupjautos ir kamieno padėtis yra stabili. Visada būkite atidūs ir stebėkite pjovimo juostą.

Ko kategoriškai negalima daryti planuojant medžio pjovimą?

Norėčiau įvardinti kelis dalykus, kurių, dėl milžiniško pavojaus, kategoriškai nerekomenduojame daryti patiems.

1. Pirmas dalykas būtų – nelipti į medį. Lipti į medį su benzininiu pjūklu, neturint reikiamos įrangos ir patirties, yra labai pavojinga.
2. Antras dalykas – avarinių medžių pjovimas. Šie medžiai yra neprognozuojami ir reikalauja pasiruošimo ir supratimo. Skaitykite daugiau „Avarinių medžių pjovimas“.
3. Trečias svarbus dalykas – išverstų ir užstrigusių medžių pjovimas. Šie medžiai yra dar pavojingesni ir net patyręs medkirtys ar arboristas prie šių medžių ieškos priėjimo su dideliu atsargumu. Išlūžę ir užstrigę medžiai yra vadinami „widdowmakers“ – našlių gamintojai. Daugiau apie juos skaitykite „Išverstų medžių pjovimas“.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt

Kitos mūsų paslaugos

Medžių genėjimas, Medžių pjovimas, Medžių parišimas.

The post Medžių pjovimo sudėtingumo ir pavojaus vertinimas appeared first on Sveikas medis.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Šaknynas yra gyvybiškai svarbus visiems augalams. Medžių šaknyną dažnai įsivaizduojame kaip giliai žemėje esančias stambias šakas, bet tai nėra tiesa. Medžių šaknyną galima suskirstyti į dvi sistema

• Tvirtinantis šaknynas. Tai ir būtų tai, ka įsivaizduojame – stambios šakos, kurios išlaiko medį stabilų. Jos retai yra giliai po žeme ir pasiskirsto pakankamai negiliame žemės sluoksnyje.
• Maitinamasis šaknynas. Tai – plonos šaknelės, kurios yra paviršutiniame žemės sluoksnyje. Būtent šios šaknys surenka maistingas medžiagas, vandenį ir orą iš po žemės.

Ir vienas, ir kitas šaknynas atlieka savo funkciją ir turi būti saugomas.

Tvirtinamasis šaknynas dažniausiai yra pažeidžiamas kasinėjimo metu. Dažnai šios šaknys trukdo atlikti vieną ar kitą veiksmą ir yra šalinamos be apsvarstymo apie pasekmes, kurios gali būti labai rimtos.

Pučiant stipriam vėjui, medžio svorio centras gali būti nepastovus, o apkrovos ant šaknyno gali eiti iš visų pusių. Augdamas medis prisitaiko prie savo aplinkos ir ištreniruoja savo šaknyną atlaikyti visas jėgas.

1. Jeigu šaknynas yra pažeidžiamas iš vienos pusės – smarkiai padidėja tikimybė, kad medis išvirs į priešingą pusę.
2. Jeigu yra pažeistas visas šaknynas- medis tampa nestabilus ir neprognozuojamas.

Išvengti tvirtinamojo šaknyno pažeidimo galima atitinkamai planuojant statybas ir paruošiant projektą atsižvelgiant į medžio sveikatą. Daugiau apie tai skaitykite „Kaip apsaugoti medžius statybų metu?“. Jeigu šaknyną vis tik būtina pažeisti, tai reikėtų daryti:

• kuo toliau nuo kamieno,
• susidūrus su šaknimi neplėšyti jo su ekskavatoriumi, kaip tai dažniausiai daroma, nes plėšymo žaizda gali būti itin didelė ir smarkiai nutolti nuo pažeidimo taško.
• svarbu: kuo blogesnė žaizda, tuo medžiui bus sunkiau prisitaikyti. Kad to būtų išvengta, šaknis reikėtų atsargiai nupjauti kuo palankesnėje vietoje.

Maitinantis šaknynas gali būti pažeistas skirtingais būdais:

• žemės supresavimas,
• žemės ar gruzo užpylimas ant esamo žemės sluoksnio,
• kasinėjimo metu,
• chemikalais,
• kenkėjais.

Pažeidimo būdus galima suskirstyti į dvi dalis:

1. Tiesioginis pažeidimas – kasinėjimas, kenkėjų antpuolis ar cheminis nudegimas. Tiesioginis pažeidimas sužaloja pačias šaknis. Jas dalinai nupjovus medis netenka dalies maistinių medžiagų. Priklausomai nuo pažeidimo dydžio, medis gali visai nereaguoti, o gali pradėti ir džiovintis šakų galiukus iš pažeistos pusės, kol visai nudžius. Tas pats atsitinka užpuolus kenkėjams ar netinkamai naudojant trąšas, kurios chemiškai nudegina šaknyną.
2. Atliekamos funkcijos nutraukimas – žemės presavimas ar užpylimas. Funkcijos nutraukimas yra žymiai dažnesnis atvejis. Taip vadinama situacija, dėl kurios šaknynas negali atlikti savo funkcijos. Tai būtų žemės presavimas ar kokių nors medžiagų didelės krūvos supylimas šalia medžio, arba žemės lygio pakėlimas. Atsitikus bet kuriam iš šių veiksnių – žemė, kurioje yra maitinamasis šaknynas, yra arba tiek suspaudžiama, kad pro žemę negali prasiskverbti oras; arba šaknynas atsiduria gerokai giliau po žeme nei tūrėjo būti, o tuomet nebegali gauti oro. Priklausomai nuo pažeidimo dydžio, medis gali džiovintis šakas arba pilnai išdžiūti.

Šios problemos dažnai yra ignoruojamos statybų įmonių, nes medžiai yra lėti organizmai ir tokių pažeidimų pasekmės gali pasirodyti tik po 3-5 metų, o tada – tai jau ne jų problemos.

Geriausias būdas išvengti šių problemų yra medžių ir jų gerovės įtraukimas į statybų projektą. Medžiai dažnai yra įtraukiami tik kaip dizaino elementas ir jų sveikata nėra rūpinamasi. Jei tinkamai apsaugosite medžius, dėl jų sveikatos po statybų galima būti ramiems. Daugiau apie tai skaitykite „Kaip apsaugoti medžius statybų metu?“.

Jeigu šaknynas jau yra pažeistas, vienintelis būdas išgelbėti medį yra žemės purenimas ir šaknų tręšimas. Tam yra naudojami specialūs įrenginiai, kurie naudoja suspaustą orą, kad būtų supurenta ir kartu patręšta pažeista žemė. Svarbiausias dalykas būtų neatidėlioti šių darbų ir juos atlikti kuo greičiau.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Kitos mūsų paslaugos

Medžių genėjimas, Medžių pjovimas, Medžių parišimas.

Viso sveikasmedis.lt tinklapyje esančio teksto autorius yra įmonės vadovas Jevgenijus Jefimovas – be sutikimo pateikto turinio naudoti, kopijuoti, platinti negalima.

The post Kaip ir nuo ko saugoti šaknyną? appeared first on Sveikas medis.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Nors kamienas ir yra tvirčiausia medžio dalis, jį pažeisti nėra sunku. Dažnai nesusimąstome, kad žievės raižymas, plėšymas, pjaustymas, daužymas ar tiesiog paliktas atremtas daiktas gali turėti rimtų ir nepataisomų pasekmių. Gali pasirodyti, kad žievė yra tiesiog negyvas sluoksnis ir juokios funkcijos neatlieka, tačiau iš tiesų žievė yra labai svarbus apsauginis sluoksnis.

Po žieve yra keli skirtingi medienos sluoksniai, kurie atlieka labai svarbias funkcijas. Šių sluoksnių dėka, medis užsiaugina žaizdas, auga ir šiek tiek giliau gabena maistingas medžiagas per visą struktūrą. Žievės pažeidimas atveria vidines struktūras, jos džiūva ir nustoja funkcionuoti. Kad būtų sutvarkyta ši žaizda, medis turės naudoti artimiausias sveikas struktūras, o tai dažnais atvejais būna neįmanoma. 

• Svarbu nepamiršti, kad medžiai žaizdų neužsigydo, o jas užsiaugina. Tad net toks paprastas dalykas, kaip vardo išraižymas ant kamieno – pasiliks visam laikui. Tai gali tūrėti liūdnų pasekmių. Tokį patį poveikį turi ir smūgiai. Daužant kamieną žievė gali atrodyti sveikai, bet pakankamas smūgis gali palikti „mėlynę“ ar net nuplėšti žievės gabalą.
• Dar vienas dalykas, kuris didina tikimybę pražudyti medį – kamieno ar šakos aprišimas. Dažnai susiduriame su ant medžių kabinamais dalykais. Nuo inkilo ar hamako iki vaizdo kamerų ar apšvietimo. Jeigu tokius dalykus kabinsite ant medžio su vielomis ar virvėmis bei apvyniosite šaką ar kamieną iš visų pusių, o prie viso to tokią situaciją paliksite keliems metams – yra didžiulė tikimybė pražudyti medį ar išdžiovinti šaką.
• Viela, apvyniota aplink kamieną ar šaką, laikui bėgant įaugs į medieną. Kai taip nutinka, jos išimti yra praktiškai neįmanoma. Atsidūrusi viduje viela pradeda medį smaugti. Visi aktyvūs procesai medžio viduje vyksta pakankamai paviršutiniame sluoksnyje, o įaugusi viela šias vietas spaudžia ir trukdo vykti apytakai. Laikui bėgant medis platėja ir viela atsiduria vis giliau. Galų gale, viela visiškai atkerta kamieną nuo šaknyno ir medžiui išgyventi pasidaro neįmanoma.
• Kad išvengtume blogų pasekmių, užtenka atkreipti dėmesį į vietą, kurioje yra pririštas hamakas. Palikite pririšimą palaidą ir kartas nuo karto perkelkite virvę iš vieno taško į kitą. Tai neduos virvei galimybės įaugti į vidų.

Jeigu reikia ką nors pakabinti aukštai, kur nebūtų galimybės tvirtinimo pajudinti – geriau naudokite vinis. Inkilas prikaltas su vinimis nebus apkabinęs kamieno iš visų pusių ir negalės, net įaugęs į vidų, smaugti medžio.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Kitos mūsų paslaugos

Medžių genėjimas, Medžių pjovimas, Medžių parišimas.

Viso sveikasmedis.lt tinklapyje esančio teksto autorius yra įmonės vadovas Jevgenijus Jefimovas – be sutikimo pateikto turinio naudoti, kopijuoti, platinti negalima.

The post Kaip ir nuo ko saugoti kamieną? appeared first on Sveikas medis.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Augimo procesas ir taisyklingas genėjimas rudenį

Mūsų patirtis rodo, kad svarbiau už metų laiką yra teisingai vykdomas genėjimas. Teisingai atliekant genėjimą, rezultatas bus gana panašus visais metų laikais. Todėl genėjimo darbų į sezonus neskirstome, bet kreipiame dėmesį į oro sąlygų palankumą. Kiekvienas metų laikas turi savo specifiką, kuri įtakoja augimo tendencijas, tačiau medžių augimo tendencijos nėra vienintelis veiksnys. Oro sąlygos gali kelti gerokai daugiau pavojaus. 

Rudenį beveik visi augimo procesai sustoja, ir medis pradeda ruoštis žiemai. Vienintelis augimo procesas, kuris tęsiasi rudenį, yra šaknyno augimas. Rudenį šaknynas ne tik auga toliau, bet ir gali įsibėgėti bei pasiekti ankstesnes augimo tempo viršūnes. Kadangi dauguma augimo procesų jau sustojo, rudenį apgenėti medžiai ūglių nesiaugins iki pavasario, bet ir žaizda neužsiveria. Žaizda turės laiko išdžiūti, kas sumažins ūglių augimą, bet atėjus pavasariui medis vis tiek reaguos. 

Rudens orai dažniausiai yra stabilūs ir retai pasitaiko medžiams stresą keliančių sąlygų. Daug kas mano, kad rudenį genėti medžius yra palankiausias laikas.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Kitos mūsų paslaugos

Medžių genėjimas, Medžių pjovimas, Medžių parišimas.

Viso sveikasmedis.lt tinklapyje esančio teksto autorius yra įmonės vadovas Jevgenijus Jefimovas – be sutikimo pateikto turinio naudoti, kopijuoti, platinti negalima.

The post Medžių genėjimas rudenį appeared first on Sveikas medis.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Augimo procesas ir taisyklingas genėjimas vasarą

Mūsų patirtis rodo, kad svarbiau už metų laiką yra teisingai vykdomas genėjimas. Teisingai atliekant genėjimą, rezultatas bus gana panašus visais metų laikais. Todėl genėjimo darbų į sezonus neskirstome, bet kreipiame dėmesį į oro sąlygų palankumą. Kiekvienas metų laikas turi savo specifiką, kuri įtakoja augimo tendencijas, tačiau medžių augimo tendencijos nėra vienintelis svarbus veiksnys. Oro sąlygos gali kelti gerokai daugiau pavojaus. 

Vasaros sezono metu pasiekiamos augimo ciklo aukštumos. Vasaros pradžioje viršūnė pasiekia savo sezono tikslą ir pradeda lėtinti augimą. Šaknyno augimas taip pat sulėtėja, bet gali vėl imti spartėti rudenį. Tuo tarpu kamienas ir laja augs visą vasarą pilnu tempu. Genėjimas vasaros sezonu yra panašus į pavasarį. Galima išskirti, kad medžiai, apgenėti pasibaigus žydėjimui, būtų mažiau linkę auginti ūglius nei apgenėti prieš žydėjimą. 

Vasarą yra labai svarbu stebėti oro sąlygas ir stresą, kurį patiria medžiai. Pagrindiniai streso šaltiniai yra aukšta oro temperatūra ir sausra. Temperatūrai priartėjus prie 30 °C, visi genėjimo darbai turėtų būti sustabdyti, nes aukšta temperatūra jau smarkiai apkrauna medį, o genėjimo sukeltas papildomas stresas gali priversti medį patirti šoką ir pradėti džiūti. Labai panaši situacija yra ir su sausra. Ilgai negavęs vandens medelis pereina į išgyvenimo būklę ir naudoja savo rezervus, kurie yra saugomi kamiene ir šakose. Netekus šakų sausros metu, medžiui tektų ne tik rūpintis žaizdomis, bet ir pasitenkinti mažesniais rezervais. Genėjimas sausros metu gali privesti prie šoko ir išdžiūvimo.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Kitos mūsų paslaugos

Medžių genėjimas, Medžių pjovimas, Medžių parišimas.

Viso sveikasmedis.lt tinklapyje esančio teksto autorius yra įmonės vadovas Jevgenijus Jefimovas – be sutikimo pateikto turinio naudoti, kopijuoti, platinti negalima.

The post Medžių genėjimas vasarą appeared first on Sveikas medis.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Augimo procesas ir taisyklingas genėjimas pavasarį

Mūsų patirtis rodo, kad svarbiau už metų laiką yra teisingai vykdomas genėjimas. Teisingai atliekant genėjimą, rezultatas bus gana panašus visais metų laikais. Todėl genėjimo darbų į sezonus neskirstome, bet kreipiame dėmesį į oro sąlygų palankumą. Kiekvienas metų laikas turi savo specifiką, kuri įtakoja augimo tendencijas, tačiau medžių augimo tendencijos nėra vienintelis svarbus veiksnys. Oro sąlygos gali kelti gerokai daugiau pavojaus. 

Pavasario sezonu medžiai pabunda po žiemos. Atsigauna visos vidinės funkcijos ir prasideda augimas. Pirmiausia pabunda ir pradeda augti šaknynas, o vėliau sparčiai didėja viršūnės augimas ir kamieno storėjimas. Per visą augimo ciklą labiausiai auga viršūnė. Pavasario gale augimas pereina į lapiją ir lają. Genėjimas pavasarį suteikia medžiui daugiausiai aktyvaus laiko reaguoti ir rūpintis žaizdomis, tačiau taip pat gali išprovokuoti didesnį ūglių augimą, nes žaizdos skatina ūglių vystymąsi, kurie ir taip būtų linkę augti.

Pavasariui būdingos švelnios oro sąlygos, todėl nereikia sukti galvos dėl temperatūrų, kaip žiemą ar vasarą. Tačiau yra keletas momentų, kada genėti medžius gali būti rizikinga. Pirmasis momentas yra žydėjimas. Žydėjimo metu medžiai pilnai susifokusuoja į vaisių rezgimą, ir atsivėrus žaizdai yra rizika, kad medžiai patirs šoką ir pradės džiūti. Dėl to žydėjimo metu genėjimo darbai su žydinčiais medžiais yra stabdomi. Kai žiedai ant medžių išnyksta, galima vėl saugiai vykdyti darbus. Antras momentas yra sulotekis. Sulos tekėjimo metu kai kurios rūšys, kaip beržas ir klevas, yra labai pažeidžiamos. Sulotekio pradžia priklauso nuo oro sąlygų, o jis baigiasi, kai medžiai pradeda žaliuoti. Rizika susijusi su suloteka yra labai tiesioginė — per žaizdas medis netenka labai daug vandens ir „nukraujuoja“. 

Kamienų balinimas

Kitas dalykas, į kurį reikėtų kreipti dėmesį pavasarį, yra kamienų balinimas. Kamienų balinimas yra apsauga nuo staigių temperatūros šuolių, kurie gali sukelti vertikalius plyšimus ant kamieno, ypač aktualu jauniems medeliams. Šie plyšimai atsiranda, kai per naktį sušalęs kamienas ryte susiduria su šilta saule. Temperatūros šuoliai tarp šalčio ir šilumos sukelia šiuos plyšimus. Nubalinus kamienus balta spalva, nemaža šviesos ir šilumos dalis bus atspindėta, kas padės sureguliuoti temperatūros pokyčius. Kamienus reikėtų balinti ankstyvą pavasarį ir įsibėgėjus rudeniui.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Kitos paslaugos

Medžių genėjimas, Medžių pjovimas.

Viso sveikasmedis.lt tinklapyje esančio teksto autorius yra įmonės vadovas Jevgenijus Jefimovas – be sutikimo pateikto turinio naudoti, kopijuoti, platinti negalima.

The post Medžių genėjimas pavasarį appeared first on Sveikas medis.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Kaip medžiai yra pažeidžiami statybų metu? 

Pažeidimus statybų metu būtų galima išskirti į tris aspektus: šakų laužymas, kamieno pažeidimai ir šaknyno pažeidimai. 

Šakų laužymas yra mažiausia problema, su kuria susiduriame tvarkydami medžius po statybų. Nors medžio forma gali būti sugadinta, tai neturėtų privesti prie medžio žūties. Šakos dažniausiai yra sulaužomos atliekant fasado darbus ar po medžiu važinėjant sunkiajai technikai. Šakų lūžius galima sutvarkyti genėjimo metu. 

Kamieno pažeidimas gali būti gerokai rimtesnis pažeidimas, galintis sutrikdyti medžiagų apytaką, bet retai kada priveda prie medžio žūties. Šie pažeidimai yra sukeliami įvairių smūgių į kamieną, ar tai būtų žievės nuplėšimas, ar stiprus smūgis, privedantis prie „mėlynės“. Kamieno pažeidimus sutvarkyti yra praktiškai neįmanoma. Tenka pasikliauti medžio adaptaciniais sugebėjimais. 

Šaknyno pažeidimas yra dažniausia ir didžiausia problema, su kuria susiduria medžiai statybų metu. Šaknynas yra gyvybiškai svarbus visiems augalams. Medžių šaknyną dažnai įsivaizduojame kaip gyliai žemėje esančias stambias šakas, bet tai nėra tiesa. Medžių šaknyną galima suskirstyti į dvi sistemas. Pirmas būtų tvirtinantis šaknynas. Tai ir būtų tai, ką įsivaizduojame – stambios šakos, kurios išlaiko medį stabilų, bet jos retai yra giliai po žeme ir pasiskirsto pakankamai negiliame žemės sluoksnyje. Antras būtų maitinamasis šaknynas. Tai būtų plonos šaknelės, kurios yra paviršutiniame žemės sluoksnyje. Būtent šios šaknys surenka maistingas medžiagas, vandenį ir orą iš po žemės. Ir vienas, ir kitas šaknynas atlieka savo funkciją ir turi būti saugomas. 

Tvirtinantis šaknynas dažniausiai yra pažeidžiamas kasinėjimo metu. Dažnai šios šaknys trukdo atlikti vieną ar kitą veiksmą ir yra šalinamos be apsvarstymo apie pasekmes, o jos gali būti labai rimtos. Pučiant stipriam vėjui medžio svorio centras gali būti nepastovus, apkrovos ant šaknyno gali eiti iš visų pusių. Augdamas medis prisitaiko prie savo aplinkos ir išsitreneruoja savo šaknyną atlaikyti visas jėgas. Jeigu šaknynas yra pažeidžiamas iš vienos pusės, smarkiai padidėja tikimybė, kad medis išvirs į priešingą pusę. Jeigu yra pažeistas visas šaknynas, medis tampa nestabilus ir neprognozuojamas. 

Išvengti tvirtinamojo šaknyno pažeidimo galima atitinkamai planuojant statybas ir paruošiant projektą turint medžio sveikatą galvoje. Jeigu šaknyną vis tiek būtina pažeisti, tai reikėtų daryti kuo toliau nuo kamieno ir susidūrus su šaknimi neplėšyti jo su ekskavatoriumi, kaip tai dažniausiai daroma, nes plėšymo žaizda gali būti itin didelė ir smarkiai nutolti nuo pažeidimo taško. Kuo blogesnė žaizda, tuo medžiui bus sunkiau prisitaikyti. Kad to išvengti, šaknis reikėtų atsargiai nupjauti kuo palankesnėje vietoje. 

Maitinantis šaknynas gali būti pažeistas skirtingais būdais, kaip: žemės supresavimas, žemės ar grūzo užpilimas ant esamo žemės sluoksnio, kasinėjimo metu, nuo chemikalų, ar nuo kenkėjų. Pažeidimo būdus galima suskirstyti į dvi dalis: tiesioginis pažeidimas – kaip kasinėjimas, kenkėjų antpuolis ar cheminis nudegimas; ir atliekamos funkcijos nutraukimas – kaip žemės presavimas ar užpilimas. 

Tiesioginis pažeidimas sužaloja pačias šaknis. Jas dalinai nupjovus medis netenka dalies maistinių medžiagų. Priklausomai nuo pažeidimo dydžio medis gali visai nereaguoti, gali pradėti džiovinti šakų galiukus iš pažeistos pusės, arba gali visai nudžiūti. Tas pats atsitinka, užpuolus kenkėjams ar netinkamai naudojant trąšas, kurios chemiškai nudegina šaknyną. 

Funkcijos nutraukimas yra žymiai dažnesnis atvejis. Taip vadinama situacija, dėl kurios šaknynas negali atlikti savo funkcijos. Tai būtų žemės presavimas ar didelių kruvų supylimas šalia medžio, arba žemės lygio pakėlimas. Atsitikus bet kuriam iš šių dalykų, žemė, kurioje yra maitinamasis šaknynas, yra arba tiek suspaudžiama, kad pro žemę negali prasiskverbti oras, arba šaknynas atsiduria gerokai gyliau po žeme nei turėjo būti ir taip pat nebegali gauti oro. Priklausomai nuo pažeidimo dydžio, medis gali džiūti šakas arba visiškai išdžiūti. 

Šios problemos dažnai yra ignoruojamos statybų įmonių, nes medžiai yra lėti organizmai ir tokių pažeidimų pasėkmės gali pasirodyti tik po 3-5 metų, o tada tai jau ne jų problemos. 

Geriausias būdas išvengti šių problemų yra medžių ir jų gerovės įtraukimas į statybų projektą. Medžiai dažnai yra įtraukiami tik kaip dizaino elementas ir jų sveikata nėra rūpinamasi. Jei tinkamai apsaugosime medžių sveilatą, po statybų galėsime būti ramūs.  

Jeigu šaknynas jau yra pažeistas, vienintelis būdas išgelbėti medį yra žemės purenimas ir šaknų tręšimas. Tam yra naudojami specialūs įrenginiai, kurie naudoja suspaustą orą, kad supurenti ir kartu tręšti pažeistą žemę. Svarbiausias dalykas būtų neatidėlioti šių darbų ir juos atlikti kuo greičiau

Kaip apsaugoti medžius statybų metu? 

Dažnai lankomės statybų objektuose dėl įvairių priežasčių, ir praktiškai nei karto nemačiau, kad medžiais būtų tinkamai pasirūpinta. Statybininkams atrodo, kad medžiams apsaugoti užtenka kamienus apdėti lentomis. Deja, lentos, nors ir apsaugo nuo kamieno pažeidimų, neapsaugos nuo važinėjančios sunkios technikos, statybinių medžiagų krovimo po laja ar žemės lygio kėlimo. Visada būna liūdna, kai šeimininkai sklypą rinkosi pagal medžius, ir tenka juos šalinti, nes jie neišgyveno statybų pasekmių. 

Kad iš tiesų apsaugoti medžius statybų metu, viską reikia daryti pagal medžio specifiką ir metodiškai. 

Medžių saugojimas prasideda nuo nuodugnaus plano sudarymo. Sklypas turi būti įvertintas, ir medžių būklė nustatyta. Tuomet, kartu su šeimininkais ir architektais, reikia nuspręsti, kuriuos medžius būtų įmanoma išsaugoti, o kuriuos reikėtų pašalinti, kad būtų vietos statiniams ir būtų įmanoma vykdyti darbus. Kai viskas yra aptarta, medžius ir jų apsaugos zonas reikia įtraukti į statybų planą. 

Pats pirmas apsaugos būdas yra medžių būklės stiprinimas prieš pradedant darbus. Tai galima daryti pagal situaciją. Gali būti naudinga įrengti irigacijos sistemą, tręšti šaknyną, sudėti mulčiaus ar išnaikinti kenkėjus. Stipriam medžiui bus gerokai lengviau prisitaikyti prie nedidelio ar vidutinio pažeidimo lygio. 

Kai medžių bendra būkle yra pasirūpinta, reikia įrengti apsaugines tvoras aplink medžius. Taip yra įrėminamos medžių apsaugos zonos. Medžių apsaugos zona yra zona po medžiu, kur negali būti vykdomi jokie kasinėjimai, sunkios technikos judėjimas, žmonių judėjimas ar statybinių medžiagų sandėliavimas. Bendrai paėmus, niekas neturi vykti šiose zonose. Šios zonos diametras priklauso nuo kelių saugotinų medžių bruožų. Bendrai paėmus, ši zona turėtų būti kuo didesnė, bet retai kada sklypo plotas būna pakankamo dydžio. Kaip pavyzdys, jaunesniems ir gyvybingesniems medžiams apsaugos zonos diametras turėtų būti po 30 cm už kiekvieną kamieno 2,5 cm diametrą. Šis skaičius turėtų būti didesnis senesniems medžiams ar medžiams, kurie yra linkę sunkiau priimti pažeidimus. Kad viskas būtų padaryta pagal standartus, reikėtų, kad šiais darbais pasirūpintų šioje srityje dirbantys ir dokumentaciją ruošiantys specialistai. 

Jeigu planuojate ženkliai keisti žemės lygio aukštį, vertėtų gerai pagalvoti, ar saugoti esančius medžius būtų to verta. Žemės aukščio ženklus pakitimas praktiškai nepalieka šansų medžiui išgyventi. Kartais būna realistiškiau pašalinti esamą medį ir pasodinti naują jo vietoje, kai žemės lygis jau bus sutvarkytas. Jeigu vis dėlto esantį medį išsaugoti būtina, variantas būtų medžio augavietės rėminimas ir atskirimas nuo naujo žemės lygio. Tai padarius, medžio žemės lygis lieka toks, koks ir buvo, o keičiasi tolimesnės aplinkos lygis. Tai galima įgyvendinti tiek žemės lygį keliant, tiek žeminant. Kokį būtent žemės plotą reikia palikti medžiui, turėtų nustatyti specialistas, bet bendrai paėmus, jis turėtų būti panašaus dydžio, kokio būtų medžio apsaugos zona.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Kitos mūsų paslaugos

Medžių pjovimas, Medžių parišimas.

Viso sveikasmedis.lt tinklapyje esančio teksto autorius yra įmonės vadovas Jevgenijus Jefimovas – be sutikimo pateikto turinio naudoti, kopijuoti, platinti negalima.

The post Kaip apsaugoti medžius statybų metu? appeared first on Sveikas medis.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Medžių pjovimo taisykles galima apibūdinti kaip saugumo ir kontrolės užtikrinimą. Kad šios taisyklės būtų aktualios, būtina suprasti, kad medžių pjovimas yra mirtinai pavojingas užsiėmimas, ir į jį negalima žiūrėti lengvabūdiškai. Ne veltui medkirčio profesija yra viena pavojingiausių profesijų pasaulyje, o arboristo profesija šią riziką dar padidina, įnešdama aukščio ir darbo su virvėmis aspektus. 

Kokios apsaugos priemonės yra būtinos?

Pjaunant medį yra būtina naudoti apsaugos priemones. Tai būtų: nuo benzo pjūklo apsaugantys batai; nuo benzo pjūklo apsaugančios kelnės; gerą sukibimą tūrinčios pirštinės; šalmas; klausos apsauga; veido skydas; ir akių apsauga. Taip pat būtina naudotis saugumo praktikomis: visada paruošti pabėgimo taka; užtikrinti, kad prie pjaunamo medžio nepriartės pašaliniai žmonės; nepjauti medžio vienam, kad būtų kam kviesti pagalbą; ant lapo užrašyti tikslų adresą ir pakabinti aiškiai matomoj vietoj – ištikus šokui lengvai galite pamiršti kur esate. 

Pjaunant medį būtina naudoti apsaugos priemones. Tai būtų: nuo benzopjūklo apsaugantys batai, nuo benzopjūklo apsaugančios kelnės, gerą sukibimą turinčias pirštines, šalmą, klausos apsaugą, veido skydą ir akių apsaugą. Taip pat būtina laikytis saugumo praktikų: visada paruošti pabėgimo taką, užtikrinti, kad prie pjaunamo medžio nepriartėtų pašaliniai žmonės, nepjauti medžio vienam, kad būtų kam kviesti pagalbą, ir ant lapo užrašyti tikslų adresą bei pakabinti aiškiai matomoje vietoje – ištikus šokui lengvai galite pamiršti, kur esate. 

Dirbant su benzopjūklu būtina žinoti, kaip jis veikia ir kas kelia pavojų. Didžiausias pavojus slypi pjovimo geležtės galo viršutiniame kampe. Jei ši vieta į kažką įsiremia, yra didelė tikimybė, kad pjūklo dantukai nenupjaus, o įsirems, ir tai prives prie „smūgio atgal“ (kick-back). Tai yra itin dažnas susižalojimų priežastis, nes šis smūgis yra labai staigus ir stiprus. Jei jo nesitikėti, pjūklas gali lengvai pasiekti galvą, veidą, pečius ir krūtinę, o pjūklo paliktos žaizdos yra labai baisios ir sunkiai gyja, nes pjūklas nepjaus, o plėšys. 

Taip pat labai svarbu gera darbo pozicija. Tvirta stovėsena ir laikysena leis dirbti su pjūklu užtikrintai. Paslydimas ar kritimas ant pjūklo gali turėti tragiškų pasekmių. 

Sekantis svarbus dalykas būtų grandinės stabdžio naudojimas. Stabdis turi būti paleidžiamas tik esant reikiamoje vietoje pradedant pjauti. Visais kitais laikais pjūklas turi būti su aktyvuotu grandinės stabdžiu. Pabaigus pjauti būtina stabdį vėl aktyvuoti. Negalima žengti nė žingsnio su neaktyvuotu stabdžiu. 

Svarbu, kad pjaunant prie jūsų nebūtų kitų žmonių ir dar svarbiau, kad niekas nepriartėtų kol jūs pjaunate. Yra daugybė priežasčių, dėl kurių pjovėjas gali judinti pjūklą aplink save, ir naudojant klausos apsaugą jis gali nepastebėti, kad prie jo kažkas priartėjo. 

Kokios kontrolės priemonės yra būtinos?

Kontrolės priemonės yra ne mažiau svarbios darbo saugumui. Dažniausiai naudojamos kontrolės priemonės yra „veiduko“ išpjovimas, kyliukai ir virvės. 

„Veiduku“ vadiname išpjovą, kuria įpjovame toje medžio pusėje, į kurią norėtume, kad gultų medis. Ši išpjova leidžia medžiui judėti išlaikant kontrolę su sąvara. Yra keli skirtingi „veiduko“ pjovimo būdai. Priklausomai nuo to, ar „veidukas“ nukreiptas į viršų, apačią, ar į abi puses, priklausys, kiek medis turės judėjimo prieš nuplyštant sąvarai. Pjaunant „veiduką“ yra svarbu, kad visos pjovimo briaunos gražiai susitiktų ir nebūtų viena vieta įpjauta giliau už kitą. Jei „veidukas“ išpjautas netvarkingai, tai gali išlaužti sąvarą anksčiau laiko ir nukreipti medį į nenorimą pusę. Taip pat svarbu, kad „veidukas“ turėtų pakankamą kampą. Jei kampas yra per mažas, medis gali į jį atsiremti ir užstrigti, o tai padarytų situaciją gerokai pavojingesnę. Dar svarbiau yra neišpjauti per gilaus „veiduko“. Jis neturėtų būti gilesnis nei 1/3 kamieno storio, o kuo didesnis pjaunamo medžio polinkis, tuo seklesnis turėtų būti „veidukas“. Jei „veidukas“ išpjaunamas giliau nei centras, pasikeičia medžio vidinės apkrovos ir gali pasikeisti pusiausvyra. Tai gali privesti prie lūžimų ir skylimų, o tai sukeltų didžiulį pavojų. 

Kyliukas yra iš vienos pusės smailus, plokščias, platėjantis keturkampis, kurį įkalant į kamieną galima judinti medžio svorio centrą. Šis paprastas daiktas gali būti gyvybiškai svarbus saugumo elementas ir turėtų būti naudojamas daugumoje situacijų. 

Kita kontrolės priemonė būtų virvė. Užkėlus virvę į medžio viršūnę ir ją tempiant, galima ne tik suteikti papildomą saugumą, užtikrinant medžio gūlimo kryptį, bet ir perkelti medžio svorio centrą į norimą pusę. Virvė gali ženkliai palengvinti šalinimo darbus, tačiau ji nėra stebuklingas įrankis. Jei virvę tempti per stipriai, medis gali neatlaikyti ir lūžti. Tai gali būti lūžimas silpnoje vietoje arba išprovokuoti kamieno išilginį skilimą. Šis skilimas yra viena pavojingiausių situacijų. Išilgai skilęs kamienas gali nukristi ant žemės iš bet kurios pusės, gali užstrigti viršuje arba sukelti tolesnius neprognozuojamus lūžius. Šis lūžimas yra vadinamas „barber chair“.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Kitos mūsų paslaugos

Medžių genėjimas, Medžių pjovimas.

Viso sveikasmedis.lt tinklapyje esančio eksto autorius yra įmonės vadovas Jevgenijus Jefimovas – be sutikimo pateikto turinio naudoti, kopijuoti, platinti negalima.

The post Medžių pjovimo taisyklės appeared first on Sveikas medis.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Augimo procesas ir taisyklingas genėjimas žiemą

Mūsų patirtis rodo, kad svarbiau už metų laiką yra teisingai vykdomas genėjimas. Teisingai atliekant genėjimą, rezultatas bus gana panašus visais metų laikais. Todėl genėjimo darbų į sezonus neskirstome, bet kreipiame dėmesį į oro sąlygų palankumą. Kiekvienas metų laikas turi savo specifiką, kuri įtakoja augimo tendencijas, tačiau medžių augimo tendencijos nėra vienintelis veiksnys. Oro sąlygos gali kelti gerokai daugiau pavojaus.

Žiemą visi augimo procesai sustoja. Medis yra ramybės būsenoje, bet vidiniai procesai vyksta toliau. Kadangi medis „miega“, reakcija į genėjimą palauks pavasario. Genėjimo rezultatai ir medžio reakcija į darbus bus panašūs kaip ir rudenį. Taip pat, kaip ir rudenį, vyrauja nuomonė, kad geriausia genėjimo darbus vykdyti šaltuoju metų laiku, nes žaizdos turės laiko pradžiūti iki pavasario.

Žiemą susiduriame su atšiauriomis sąlygomis, todėl labai svarbu stebėti oro temperatūrą. Jei temperatūra nukrenta žemiau -10°C, stabdome visus genėjimo darbus. Tai darome, nes medžių viduje yra drėgna, o atvėrus žalią žaizdą ši drėgmė atsiranda paviršiuje. Pakankamai šaltas oras gali sustingdyti žaizdos paviršių ir skverbtis į šakos vidų. Jei drėgmė šakos viduje pradeda ledėti, atsiranda didelė tikimybė, kad šaka sutrūkinės ar suskils. Tokie pažeidimai gali būti labai rimti ir privesti prie baisių žaizdų ar net medžio išdžiūvimo.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Kitos mūsų paslaugos

Medžių genėjimas, Medžių pjovimas.

Viso sveikasmedis.lt tinklapyje esančio teksto autorius yra įmonės vadovas Jevgenijus Jefimovas – be sutikimo pateikto turinio naudoti, kopijuoti, platinti negalima.

The post Medžių genėjimas žiemą appeared first on Sveikas medis.

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Genėjimo metodai

Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt 

Kitos mūsų paslaugos

The post Medžių genėjimo taisyklės appeared first on Sveikas medis.