Ką svarbu žinoti apie medžių apsaugojimą statybų metu?
Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt
Kaip medžiai yra pažeidžiami statybų metu?
Pažeidimus statybų metu būtų galima išskirti į tris aspektus: šakų laužymas, kamieno pažeidimai ir šaknyno pažeidimai.
Šakų laužymas yra mažiausia problema, su kuria susiduriame tvarkydami medžius po statybų. Nors medžio forma gali būti sugadinta, tai neturėtų privesti prie medžio žūties. Šakos dažniausiai yra sulaužomos atliekant fasado darbus ar po medžiu važinėjant sunkiajai technikai. Šakų lūžius galima sutvarkyti genėjimo metu.
Kamieno pažeidimas gali būti gerokai rimtesnis pažeidimas, galintis sutrikdyti medžiagų apytaką, bet retai kada priveda prie medžio žūties. Šie pažeidimai yra sukeliami įvairių smūgių į kamieną, ar tai būtų žievės nuplėšimas, ar stiprus smūgis, privedantis prie „mėlynės“. Kamieno pažeidimus sutvarkyti yra praktiškai neįmanoma. Tenka pasikliauti medžio adaptaciniais sugebėjimais.
Šaknyno pažeidimas yra dažniausia ir didžiausia problema, su kuria susiduria medžiai statybų metu. Šaknynas yra gyvybiškai svarbus visiems augalams. Medžių šaknyną dažnai įsivaizduojame kaip gyliai žemėje esančias stambias šakas, bet tai nėra tiesa. Medžių šaknyną galima suskirstyti į dvi sistemas. Pirmas būtų tvirtinantis šaknynas. Tai ir būtų tai, ką įsivaizduojame – stambios šakos, kurios išlaiko medį stabilų, bet jos retai yra giliai po žeme ir pasiskirsto pakankamai negiliame žemės sluoksnyje. Antras būtų maitinamasis šaknynas. Tai būtų plonos šaknelės, kurios yra paviršutiniame žemės sluoksnyje. Būtent šios šaknys surenka maistingas medžiagas, vandenį ir orą iš po žemės. Ir vienas, ir kitas šaknynas atlieka savo funkciją ir turi būti saugomas.
Tvirtinantis šaknynas dažniausiai yra pažeidžiamas kasinėjimo metu. Dažnai šios šaknys trukdo atlikti vieną ar kitą veiksmą ir yra šalinamos be apsvarstymo apie pasekmes, o jos gali būti labai rimtos. Pučiant stipriam vėjui medžio svorio centras gali būti nepastovus, apkrovos ant šaknyno gali eiti iš visų pusių. Augdamas medis prisitaiko prie savo aplinkos ir išsitreneruoja savo šaknyną atlaikyti visas jėgas. Jeigu šaknynas yra pažeidžiamas iš vienos pusės, smarkiai padidėja tikimybė, kad medis išvirs į priešingą pusę. Jeigu yra pažeistas visas šaknynas, medis tampa nestabilus ir neprognozuojamas.
Išvengti tvirtinamojo šaknyno pažeidimo galima atitinkamai planuojant statybas ir paruošiant projektą turint medžio sveikatą galvoje. Jeigu šaknyną vis tiek būtina pažeisti, tai reikėtų daryti kuo toliau nuo kamieno ir susidūrus su šaknimi neplėšyti jo su ekskavatoriumi, kaip tai dažniausiai daroma, nes plėšymo žaizda gali būti itin didelė ir smarkiai nutolti nuo pažeidimo taško. Kuo blogesnė žaizda, tuo medžiui bus sunkiau prisitaikyti. Kad to išvengti, šaknis reikėtų atsargiai nupjauti kuo palankesnėje vietoje.
Maitinantis šaknynas gali būti pažeistas skirtingais būdais, kaip: žemės supresavimas, žemės ar grūzo užpilimas ant esamo žemės sluoksnio, kasinėjimo metu, nuo chemikalų, ar nuo kenkėjų. Pažeidimo būdus galima suskirstyti į dvi dalis: tiesioginis pažeidimas – kaip kasinėjimas, kenkėjų antpuolis ar cheminis nudegimas; ir atliekamos funkcijos nutraukimas – kaip žemės presavimas ar užpilimas.
Tiesioginis pažeidimas sužaloja pačias šaknis. Jas dalinai nupjovus medis netenka dalies maistinių medžiagų. Priklausomai nuo pažeidimo dydžio medis gali visai nereaguoti, gali pradėti džiovinti šakų galiukus iš pažeistos pusės, arba gali visai nudžiūti. Tas pats atsitinka, užpuolus kenkėjams ar netinkamai naudojant trąšas, kurios chemiškai nudegina šaknyną.
Funkcijos nutraukimas yra žymiai dažnesnis atvejis. Taip vadinama situacija, dėl kurios šaknynas negali atlikti savo funkcijos. Tai būtų žemės presavimas ar didelių kruvų supylimas šalia medžio, arba žemės lygio pakėlimas. Atsitikus bet kuriam iš šių dalykų, žemė, kurioje yra maitinamasis šaknynas, yra arba tiek suspaudžiama, kad pro žemę negali prasiskverbti oras, arba šaknynas atsiduria gerokai gyliau po žeme nei turėjo būti ir taip pat nebegali gauti oro. Priklausomai nuo pažeidimo dydžio, medis gali džiūti šakas arba visiškai išdžiūti.
Šios problemos dažnai yra ignoruojamos statybų įmonių, nes medžiai yra lėti organizmai ir tokių pažeidimų pasėkmės gali pasirodyti tik po 3-5 metų, o tada tai jau ne jų problemos.
Geriausias būdas išvengti šių problemų yra medžių ir jų gerovės įtraukimas į statybų projektą. Medžiai dažnai yra įtraukiami tik kaip dizaino elementas ir jų sveikata nėra rūpinamasi. Jei tinkamai apsaugosime medžių sveilatą, po statybų galėsime būti ramūs.
Jeigu šaknynas jau yra pažeistas, vienintelis būdas išgelbėti medį yra žemės purenimas ir šaknų tręšimas. Tam yra naudojami specialūs įrenginiai, kurie naudoja suspaustą orą, kad supurenti ir kartu tręšti pažeistą žemę. Svarbiausias dalykas būtų neatidėlioti šių darbų ir juos atlikti kuo greičiau
Kaip apsaugoti medžius statybų metu?
Dažnai lankomės statybų objektuose dėl įvairių priežasčių, ir praktiškai nei karto nemačiau, kad medžiais būtų tinkamai pasirūpinta. Statybininkams atrodo, kad medžiams apsaugoti užtenka kamienus apdėti lentomis. Deja, lentos, nors ir apsaugo nuo kamieno pažeidimų, neapsaugos nuo važinėjančios sunkios technikos, statybinių medžiagų krovimo po laja ar žemės lygio kėlimo. Visada būna liūdna, kai šeimininkai sklypą rinkosi pagal medžius, ir tenka juos šalinti, nes jie neišgyveno statybų pasekmių.
Kad iš tiesų apsaugoti medžius statybų metu, viską reikia daryti pagal medžio specifiką ir metodiškai.
Medžių saugojimas prasideda nuo nuodugnaus plano sudarymo. Sklypas turi būti įvertintas, ir medžių būklė nustatyta. Tuomet, kartu su šeimininkais ir architektais, reikia nuspręsti, kuriuos medžius būtų įmanoma išsaugoti, o kuriuos reikėtų pašalinti, kad būtų vietos statiniams ir būtų įmanoma vykdyti darbus. Kai viskas yra aptarta, medžius ir jų apsaugos zonas reikia įtraukti į statybų planą.
Pats pirmas apsaugos būdas yra medžių būklės stiprinimas prieš pradedant darbus. Tai galima daryti pagal situaciją. Gali būti naudinga įrengti irigacijos sistemą, tręšti šaknyną, sudėti mulčiaus ar išnaikinti kenkėjus. Stipriam medžiui bus gerokai lengviau prisitaikyti prie nedidelio ar vidutinio pažeidimo lygio.
Kai medžių bendra būkle yra pasirūpinta, reikia įrengti apsaugines tvoras aplink medžius. Taip yra įrėminamos medžių apsaugos zonos. Medžių apsaugos zona yra zona po medžiu, kur negali būti vykdomi jokie kasinėjimai, sunkios technikos judėjimas, žmonių judėjimas ar statybinių medžiagų sandėliavimas. Bendrai paėmus, niekas neturi vykti šiose zonose. Šios zonos diametras priklauso nuo kelių saugotinų medžių bruožų. Bendrai paėmus, ši zona turėtų būti kuo didesnė, bet retai kada sklypo plotas būna pakankamo dydžio. Kaip pavyzdys, jaunesniems ir gyvybingesniems medžiams apsaugos zonos diametras turėtų būti po 30 cm už kiekvieną kamieno 2,5 cm diametrą. Šis skaičius turėtų būti didesnis senesniems medžiams ar medžiams, kurie yra linkę sunkiau priimti pažeidimus. Kad viskas būtų padaryta pagal standartus, reikėtų, kad šiais darbais pasirūpintų šioje srityje dirbantys ir dokumentaciją ruošiantys specialistai.
Jeigu planuojate ženkliai keisti žemės lygio aukštį, vertėtų gerai pagalvoti, ar saugoti esančius medžius būtų to verta. Žemės aukščio ženklus pakitimas praktiškai nepalieka šansų medžiui išgyventi. Kartais būna realistiškiau pašalinti esamą medį ir pasodinti naują jo vietoje, kai žemės lygis jau bus sutvarkytas. Jeigu vis dėlto esantį medį išsaugoti būtina, variantas būtų medžio augavietės rėminimas ir atskirimas nuo naujo žemės lygio. Tai padarius, medžio žemės lygis lieka toks, koks ir buvo, o keičiasi tolimesnės aplinkos lygis. Tai galima įgyvendinti tiek žemės lygį keliant, tiek žeminant. Kokį būtent žemės plotą reikia palikti medžiui, turėtų nustatyti specialistas, bet bendrai paėmus, jis turėtų būti panašaus dydžio, kokio būtų medžio apsaugos zona.
Kontaktai konsultacijai: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt
Kitos mūsų paslaugos
Viso sveikasmedis.lt tinklapyje esančio teksto autorius yra įmonės vadovas Jevgenijus Jefimovas – be sutikimo pateikto turinio naudoti, kopijuoti, platinti negalima.