Medžių genėjimas

Kas yra medžių genėjimas?

Medžių genėjimas yra tikslingas šakų pjovimas su tikslu išspręsti struktūrinę problemą, išvengti lūžių ateityje ar suteikti norimą formą. Genėjimo pjūviai tūri būti daromi žinant, kokios bus pasekmės. Blogai parinktas ar atliktas pjūvis gali ne tik sužaloti medį visam likusiam gyvenimui, bet ir ženkliai sumažinti gyvavimo trukmę. Žemiau pateiksime informaciją apie medžio genėjimą šiomis temomis: medžių genėjimo paslaugos lokacija, genėjimo darbų procesas, genėjimo nauda, negalimi genėjimo veiksmai, informacija apie savivaldybės leidimo būtinumą.

Medžių genėjimo paslauga

Genime šiuos medžius:

• Aukštų medžių genėjimas
• Senų medžių genėjimas
• Vaismedžių genėjimas
• Jaunų medžių genėjimas
• Dekoratyvinių medžių genėjimas
• Gyvatvorių formavimas

Genėjimas pagal sezoną

Dalinamės patarimais:

• Straipsnis: Medžių genėjimas pavasarį
• Straipsnis: Medžių genėjimas rudenį
• Straipsnis: Medžių genėjimas žiemą
• Straipsnis: Medžių genėjimas vasarą

Genėjimo darbų procesas

Kas ir kodėl genima?

1. Genėjimo procesas prasideda nuo pokalbio su šeimininkais ir norimų tikslų išgryninimo.
2. Išklausę pageidavimus pereiname prie medžio apžiūros ir vertinimo – ar norimi darbai nepakenks medžio sveikatai.
3. Mūsų specialistas įvardins visas galimas rizikas ir rekomenduos, kaip pasiekti norimų tikslų su mažiausia įmanoma žala.
4. Susitarus, pereiname prie paruošiamųjų darbų. Arboristas dar kartą apžiūri medį iš visų pusių ir sudėlioja darbų planą.
5. Tuomet virvės yra įkeliamos į išrinktą kamieną ir arboristas pradeda lipti į viršūnę, pakeliui apžiūrinėdamas medžio strukturą.
6. Užlipęs į viršunę, arboristas pradeda darbus: visos struktūrinės problemos, tokios, kaip sausos šakos, susikryžiavusios šakos, besitrinančios šakos, per tankiai augančios šakos, lūžimai ir perkrautos šakos yra genimos su tikslu išspręsti specifinę problemą.
7. Visada yra ieškomas kuo mažesnę žalą padarantis sprendimas. Ir taip, po truputį, arboristas juda po medį spręsdamas problemas.
8. Kai visos problemos išspręstos – medis yra dar kartą apžiūrimas, kad būtų įsitikinta, jog niekas nebuvo praleista ir įsivertinama – ar buvo pasiekti šeimininkų tikslai.

Kokia yra genėjimo nauda?

Teisingai atlikus genėjimo darbus:

• sumažėja lūžių tikimybė;
• medis nebešvaisto maistingų medžiagų ir energijos augindamas nenaudingas šakas;
• medžiui nebereikia prižiūrėti trinties sukeltų žaizdų;
• pagerėja šviesos bei oro cirkuliacija, kas ne tik sumažina pasipriešinimą vėjui, bet ir pagerina atsparumą prieš kenkėjus, nes nelieka patogios terpės veisimuisi;
• medžio forma ir išvaizda tampa labiau estetiškai patraukli ir švaresnė.

Ko negalima ir nerekomenduojama daryti genint?

Kuo didesnė žaizda pasilieka po pjūvio, tuo blogesnės gali būti ir pasekmės. Svarbu suprasti, kad medžiai žaizdų neužsigydo, o užsiaugina. Pažeidimas visada liks savo vietoje, o medis bandys ji užsiauginti. Tai yra vadinama kompartmentalizacija. Plačiau apie genėjimo taisykles galite paskaityti čia: medžių genėjimo taisyklės.

Jei žaizda per didelė – ji niekada neužsivers. Arboristas žino, kaip būtent medis bandys užverti žaizdą ir daro pjūvius, kad paskatintų šį procesą. Neteisingai atliktas pjūvis gali iš mažos žaizdos padaryti didelę problemą.

Norėčiau paminėti tris ypač kenksmingas genėjimo praktikas: nagių naudojimas, viršūnių pjovimas (Topping) ir lajos pakėlimas labai aukštai (Lion Tailing).

Nagės yra ant koju tvirtinami spygliai, kuriuos įsmeigiant į medį galima juo judėti. Genint gyvą medį yra griežtai draudžiama naudoti nages. Nagės palieka daugybę žaizdų ant viso kamieno, kurios gali sukelti labai liūdnas pasėkmes. Genint medį būtina naudoti virves. Jos ne tik užtikrina saugumą bei judėjimo laisvę, bet ir yra žymiai mažiau žalos padarantis lipimo būdas.

Viršunių pjovimu yra vadinamas procesas, kai medžiui yra nupjaunama visa viršūnė (dažnai ir visa laja) bei paliekami stuobriai arba tiesiog tuščias kamienas. Daja, toks genėjimo būdas yra labai paplitęs Lietuvoje ir daugelio akimis yra normalus dalykas. Viršūnių pjovimas yra labai bloga praktika dėl daugybės priežasčių, tokių, kaip badavimas, šokas, kenkėjų ir ligų atsiradimas, staigus ūglių augimas, silpni naujų šakų sujungimai, augimo reguliavimo sutrikimai, bjauri išvaizda ir medžio mirtis. Daug medžių rūšių tiesiogiai neišgyvens tokios žalos, o tie, kurie išgyvens – kels problemų ateityje. Kaip pavyzdį įsivaizduokime liepą, kuriai nupjovėme visą lają ir palikome tik stulpą. Liepa yra labai gyvybingas medis, kuris užsiaugins ūglius labai greitai. Vietoj vienos ar kelių viršūnių – susiformuos visas krūmas iš daugybės kamieniukų. Šie ūgliai augs tol, kol medis neatgaus ko neteko, kitaip tariant – medis nepasiliks tik stulpu. Kadangi medžio struktūra tapo sudaryta iš daugybės kamieniukų – oro ir šviesos cirkuliacijos praktiškai neliko, medis tapo tiesiogine laivo bure. Apie šakų trinimąsi ir kryžiavimąsi net neverta kalbėti. Kadangi šie nauji kamienai yra pritvirtinti prie originalaus kamieno – gerokai silpnesniais tvirtinimais nei originaliai vyksta lūžiai ir kelia pavojų savo aplinkai. Tuo tarpu pradinė pjovimo žaizda niekur nedingo. Dėl puvimo ir trunijimo, kamienas tapo tuščiaviduris, o vėjo apkrova tik padidėjo. Kitaip tariant, viršūnių pjovimas yra tiesiog problemų gausybės ragas, kuris nenustoja duoti.

Yra pora būdų, kaip sumažinti medžio aukštį padarant gerokai mažiau žalos. Pirmas būdas vadinasi redukcija. Redukcija vadinamas nestiprus šakų ir viršūnių trumpinimas iki sekančios stambios šakos. Taip šaka ar viršūnė sutrumpėja ir palengvėja. Šis genėjimo būdas yra taikomas, kai yra būtina mažinti vėjo pasipriešinimą dėl kamieno ar šaknyno pažeidimų. Antras būdas padaryti mažiau kenksmingą ar net naudingą viršūnių pjovimą yra vadinamas „Pollarding“. Pagrindinis skirtumas tarp viršūnių pjovimo ir pollardingo būtų tęstinumas. Jeigu nupjovus viršūnę tinkamam medžiui kiekvienus metus yra atliekamas genėjimas, kurio metu yra vėl pašalinami visi ūgliai ir paliekamas tik stulpas, medis pradeda formuoti gumbą žaizdos vietoje ir laikui bėgant ją užsiveria. Tokiu atveju, medis turės visai patrauklią lają ir gyvuos kartais net ilgiau nei gyventų originaliai, bet tai reikalauja kasmetinės priežiūros.

Apibendrinus, dėl visų blogų rizikų ir pasekmių, mūsų įmonė atsisako pjauti viršūnes nebent yra sutarimas, kad tai bus daroma kas metus arba medis buvo išlaužtas audros ir yra norima jį išsaugoti.

Labai aukštas lajos pakėlimas yra struktūrinė problema ir dažnai priveda prie lūžimų. Vėjas turi apkrauti medį palei visą kamieną, kad medis galėtų paskirstyti apkrovą ir išstovėti audros akivaizdoje. Kai laja yra pakeliama labai aukštai – visas krūvis tenka viršūnei, ko pasekoje apkrova susikoncentruoja viename taške ir lūžio tikimybė labai padidėja. Kadangi mums rūpi medžių ateitis ir stabilumas, mes atsisakome vykdyti tokius darbus ir bandysime rekomenduoti alternatyvas, kad pasiektume norimų rezultatų kaip lajos retinimas ar redukcija.

Kada yra reikalingas savivaldybės leidimas genėjimui?

Planuojant genėti medžius privačioje teritorijoje, leidimas yra reikalingas labai retai. Genėjimo leidimas privačioje teritorijoje yra reikalingas tik tuo atveju, jei planuojamas intensyvus genėjimas (šalinama virš 30% lajos). Kadangi per vieną kartą šalinti virš 30% lajos yra nerekomenduojama ir rizikinga medžio sveikatai – genėjimo leidimas yra reikalingas labai retais atvejais.

Išimtis būtų Palangos miesto teritorijoje. Jie turi savo reikalavimus ir labai griežtą priežiūrą, dėl to gali tekti laukti leidimo, nors jis ir nebūtų reikalingas kituose šalies regionuose.

Ar leidimas yra reikalingas Jūsų darbams atlikti – pasakys mūsų specialistas apžiūros metu. Susisiekti galite kontaktais: +370 616 01112 arba info@sveikasmedis.lt

Kitos mūsų paslaugos

Medžių pjovimas, Medžių parišimas

 

 

Viso sveikasmedis.lt tinklapyje esančio teksto autorius yra įmonės vadovas Jevgenijus Jefimovas – be sutikimo pateikto turinio naudoti, kopijuoti, platinti negalima.